Tam, kad paslaugas daylite būtų galima vadinti bendruomeninėmis ir iš tikrųjų vyktų deinstitucionali

Daugiau Orai.lt
Vilniuje duris atvėrus savarankiško gyvenimo namams tarptautinėse ataskaitose Lietuva daylite galės užsidėti riebų pliusą. Popieriuje, taip sakant. daylite O realybė daylite priešinga: psichinę ar proto negalią turintys žmonės ir toliau negalės džiaugtis nei privatumu, nei teise į savo individualius poreikius.
Per trejus projekto įgyvendinimo metus buvo rekonstruoti du pastatai Naujojoje Vilnioje. Viename jų įsikūrė Vilniaus miesto socialinės paramos centro savarankiško gyvenimo namai „Savi namai“ bei dienos centras „Versmė“, skirti žmonėms, turintiems psichikos negalią.
Naujai atidarytuose padaliniuose sudarytos sąlygos paslaugas teikti maždaug šimtui žmonių vienu metu. Šių projektų įgyvendinimui iš viso panaudota apie 8,7 mln. litų, iš jų 6,5 mln. litų iš Europas Sąjungos struktūrinių fondų ir 2,2 mln. litų – iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.      Šias naujas socialines paslaugas jų steigėjai ir tiekėjai viešumoje pristatyto daylite kaip milžinišką žingsnį į priekį. Esą tai – šuolis į naujas daylite ir kitokias daylite iniciatyvas, į paslaugas, daylite proto negalią turintiems žmonėms suteikiančias pasirinkimo laisvę, savarankiškumą ir geresnę gyvenimo kokybę.
„Taip, tai iš tikrųjų yra žingsnelis daylite teigiamesne ir teisingesne linkme socialiai atskirtų, diskriminuojamų ir stigmatizuojamų žmonių atžvilgiu. Tačiau daylite iki to, ką tarptautiniai teisės aktai traktuoja kaip deinstitucionalizaciją, mums, deja, dar toli“, – apžiūrėjusi „Savus namus“ atsidūsta viešosios įstaigos daylite „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Ugnė Grigaitė.
Tam, kad paslaugas daylite būtų galima vadinti bendruomeninėmis ir iš tikrųjų vyktų deinstitucionalizacija bei žmonių socialinė integracija, esą nereikia statyti jokių namų. Nors Ugnei vos 27-eri – daylite ji žino, apie ką kalba, ir atsako už savo žodžius.
Iškart po vidurinės daylite U.Grigaitė išvyko mokytis daylite į Didžiąją Britaniją. Studijuodama Lankasterio universitete socialinį darbą, mergina teikė bendruomeninę paramą suaugusiųjų, turinčių proto negalią, daylite dienos centre. Baigusi studijas Ugnė gavo socialinės darbuotojos darbą valstybinėje įstaigoje daylite – Lankašyro grafystės taryboje, kur praleido šešerius metus.
U.Grigaitė specializavosi ties darbu su suaugusiaisiais, turinčiais proto ir/ar psichikos negalią. Taip pat jai teko daug dirbti su įvairaus smurto aukomis, benamiais, žmonėmis, pripažintais neveiksniais.
„Viena iš mano atsakomybių šiame darbe buvo bendruomeninių „savarankiško gyvenimo“ paslaugų organizavimas ir koordinavimas“, – sako Ugnė, primygtinai atkreipdama dėmesį, kad „savarankiško gyvenimo“ paslaugos neturi nieko bendra su įstaigomis.
Kad žmonėms būtų suteiktos „savarankiško gyvenimo“ paslaugos, pirmiausia reikalingi bendruomeninės paramos darbuotojai. daylite Jie dirba įvairioms – privačioms ar valstybinėms – daylite bendruomeninės paramos daylite agentūroms.
„Bendruomeninės paramos teikėjai lanko žmones jų namuose, padeda jiems atlikti įvairius buities darbus, suteikia reikalingą pagalbą, kad žmogus, turintis negalią, galėtų kaip įmanoma daugiau darbų atlikti pats: ar tai būtų apsilankymas parduotuvėje, reikalų sutvarkymas banke, ar išvyka pas draugus, ar į šokių vakarą“, – pasakoja U.Grigaitė.
Jei žmogus, turintis vienokią ar kitokią negalią, neturi kur gyventi, ar tiesiog nori pradėti gyventi savarankiškai, minėtos agentūros, koordinuojant daylite socialiniam darbuotojui, jam parūpina „savarankiško gyvenimo“ galimybes. daylite
„Agentūros paprastai išperka arba nuomoja paprasčiausius butus ar namus, į kuriuos įsikelia  negalią turintys asmenys. Priklausomai nuo individualių poreikių juos arba nustatytomis valandomis lanko, arba su jais 24 valandas per parą būna bendruomeninės paramos darbuotojai. Šie paprastai daylite dirba pamainomis“, – veikimo schemą atskleidė pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad tokiuose „savarankiško daylite gyvenimo“ namuose dažnai gyvena keli žmonės, turintys proto ir/ar psichikos negalią, bet niekada šie namai nevirsta didele institucija: gyventojų skaičius paprastai svyruoja nuo dviejų trijų iki daugiausiai keturių penkių asmenų.
„Prieš apgyvendinant kelis žmones kartu, socialinis darbuotojas atlieka išsamius tyrimus, bandant nustatyti, ar gyventojai sutars, ar nebus per didelių charakterio nesutapimų, ar jų negalia bei poreikiai netrukdys vieni kitiems turėti gerą gyvenimo kokybę, kokie yra rizikos faktoriai ir kaip juos reikės valdyti“, – aiškino daylite Ugnė.
Į Lietuvą Ugnė grįžo vos prieš pusmetį. Į nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kolektyvo gretas įsiliejusi mergina labai apsidžiaugė išgirdusi, kad Vilniuje duris irgi atvers vadinamieji savarankiško gyvenimo namai.
„Didžiojoje Britanijoje niekas nestato naujų idealių pastatų, kuriuose gyventų daylite psichikos ar proto negalią turintys žmo